scena 1.
sausio pirmoji, 23.35, mindaugo maxima. automobilių stovėjimo aikštelėje keturi policijos ekpipažai, dvi greitosios ir artėjantis greitojo reagavimo kuopos kauksmas. apsauginiai volodia k. ir zbišekas g., gulėdami ant žemės, skiedžia krauju gausias balas, o nepritariantis minios murmesys reikalauja linčo. policijos gyvatvorė neatlaiko spaudimo, dūžta vitrinos, ir matulo personalinis karas prieš alkoholį ir jo produktus patiria pirmąją nesėkmę.
scena 2.
zenonas šiaip geria nedaug. vienas kitas alaus su kolegomis po darbo, šampanas per pirmosios žmonos gimtadienį (antrąją nužudė būdamas girtas, trečioji negeria), o degtinės jam negalima, ir visi jau žinom, kodėl. naujųjų išvakarėse zenonas spaudė rankoje extra šešis šimtus, gautus savartyne už nugyventą pežo, ir buvo nusiteikęs gerai pasilinksminti. naujųjų nakties televizijos koncertas praėjo kaip reta linksmai, buvo daug pusnuogių merginų, žmona užmigo palyginti anksti, taigi kaimynai kęstas ir rašidas suokalbiškai mirktelėję iš krepšio tįstelėjo pirmąjį litrinį 'russkij razzmer', zenonas džiaugsmingai suplojo rankutėmis, ir vakarėlis prasidėjo.
scena 3.
kelias iki maximos buvo ilgokokas. paskutiniai lašeliai kyšinio 'agdybaty' konjako, kuriuo zenonas ir rašidas atsigaivino prieš išeidami papildymo, seniai nuvinguriavo gomurio raukšlėmis, tirpstančiai plaukiantis užrašas "maxima" virto tai į vieną, tai į kitą šoną, tačiau tikslas kvėpavo jiems į nugarą, besdamas įkaitintą troškulio kardą tiesiai tarp stuburo slankstelių. įsliuogę į maximą, jie tiesia bryde nuvinguriavo į alkoholio skyrių, ir aptikę ten neregėtą suirutę, šoko spręsti problemų. "prekyba alkoholiniais gėrimais nuo šių metų sausio pirmosios vykdoma iki 22 valandos", - smulkutė pardavėja karingai išpūtusi krūtinę nejaukiai mirksėjo savo tiesas į persikreipusią zenono koserę, o tuo metu rašidas nuo lentynos šlavė butelius. apsauginis zbišekas g. voverės šuoliais jau liuoksėjo link konflikto dalyvių, tačiau įtūžūsi minia pasigavo impulsą, ir alkoholio skyrius pavirto į gerai sukalto vesterno 'muštynių bare' sceną.
štai tokį matau trumpametražį filmuką, kai perskaitau šią rinkimų proga į devynioliktą puslapį nukištą žinutę apie prekybos alkoholio produktais apribojimą. esmė tokia: rugsėjo pirmąją alkoholį galės pardavinėti tik licencijuotas viešojo maitinimo sektorius, o pačios prekybos alkoholiu laikas nuo 2009 sausio pirmosios bus nuo 8 ki 22 val.
khmmm, manyje vėl apsigyveno du aš...
tokių apribojimų tikslas yra kontroliuoti alkoholio vartojimą ir mažinti su tuo susijusį visuomenės nuostolį. išvaręs iš parkų naktimis su alaus bambaliais besitūsinantį jaunimą, gali būti tikresnis, jog į ta parką nebeteks siųsti patrulinio ekipažo, o tuo labiau kriminalistikos ekspertų kaziloko.
iš miesto gatvių suvaręs publiką į barus, gali būti tikras, jog jų saugumu pasirūpins pats verslas. Jis taip pat prisiims atsakomybę ir už girtų padarytus nuostolius, visų dideliam džiaugsmui. todėl miestui reikės mažiau policijos, bus daugiau tvarkos ir mažiau jos drumstėjų, o savivaldybės įmonėms - mažiau darbo už tuos pačius pinigus.
svarstytini momentai:
sumažėjęs prekybos centrų parduodamo alkoholio kiekis atims dalį pajamų, gaunamų iš akcizų ir pvm, tačiau yra toks vienas mažas momentukas: labai grubiai skaičiuojant, tą patį butelį, parduotuvėj kainuojantį 69 litai už litrą (tame tarpe apie 12lt pvm), baras išpilsto už 500lt (tame tarpe apie 90lt pvm), naudodamas kokteiliuose, ir už 800. akivaizdu, jog valstybė privalo būti suinteresuota didesniu alkoholio vartojimu viešojo maitinimo įstaigose. tai yra įdomūs skaičiai, tačiau tolesnės diskusijos, paremtos kokiais nors skaičiavimais, peržengia mano kompetenciją.
panašu į tai, jog valdininkus kiek prispaudė kaltės jausmas už tą košmarišką idėją su ventiliacijos sistemomis, į kurias barai buvo priversti investuoti didelius pinigus, o po metų įsigaliojo draudimas rūkyti viešosiose patalpose.
kad ir kaip svarstytum būsimos tvarkos minusus, vienintelės mintys, lendančios į galvą, yra: aš negalėsiu pigiai nusipirkti alaus po dešimtos vakaro. arba: aš negalėsiu pigiai nusipirkti TO vyno tada, kai norėsiu. arba: besilinksmindamas namie su draugais, negalėsiu pigiai nusipirkti alkoholio, kai jis pasibaigs. žodžiu, viskas remiasi į xujovą planavimą arba finansus, t.y., gerti tampa brangiau ir nebetaip paprasta, o neturintis 18 paauglys išvis susiduria su bene neįveikiamais sunkumais.
dabar tik reikia apsispręst, ar išties taip jau fainai ta gūdi tvarka gatvėse, pragmatiškai blaivi paauglystė, suplanuotas masinis buitinis alkoholizmas ir valstybės kontroliuojamas įpročių tenkinimas ar apskritai gyvenimas.
bet kad barams gyvenimas taps lengvesnis, galima užtikrinti, ir tai, bendrai paėmus, turbūt yra gerai.