smiltynė

pastarąsias penkias dienas gyvenu plačiai atmerktomis akimis ir viso kūno poros tarsi alsuoja gaiva ir kuršių marių garsais. užmiegu ir pabundu su besiteškenančiomis jachtomis, naktimis pro šalį pravibruoja koks fraitlaineris, verfėje kitoje marių pusėje 24/7 dirba žmonės. aplink mūsų darbščiųjų rankų būrelį renkasi vietiniai jatchsmenai, mezgame šiltą kontaktą su aptarnaujančiu personalu, ir kažkaip viskas atrodo tiesiog idiliškai. vakar pagaliau nusitrenkiau iki jūros. iškuopėme virtuvę, perdarėm barą, atrodo gerai, po savaitės yra planas pagaliau pradėti tiekti kokią nors paslaugą tipo alus-ledai-kava. vakarais tykiai tupime ant savo odinių sofkučių ir mėgaujamės tyla bei ramybe pagal kokį spragėsį tipo šašlas ir panašiai. kai baigiasi cigaretės, reikia sėsti ant dviratuko ir krantine prasinešti iki kioskelių, o kadangi paprastai tai vyksta apie saulėlydį, tai lydintis peizažas sunkiai nusakomo grožio - tarp dviejų tamsiai mėlynų dangaus ir jūros juostų įsiterpia saulės nutvieksta uosto ir kranų kakofonija. pirmus porą kartų apsimyžt galima, paskui pripranti.