mirė mano žiurkėnas

va toks buvo pas mane čiuvakas. mylėjau tai labai, bet ėmė ir numirė. grįžom paryčiais namo, žiūrim, vaikšto ir svirduliuoja. ryte atsikeliam - tas pats. nuvežėm į ligoninę, sako, ai paseno ir nedaug jam liko, nu galvojom mėnuo koks. sekmadienį jau gulėjo kojytes į viršų užvertęs, bet dar krutėjo. bando keltis, bet kojytės jau mirė, nebeklauso, ir griūna ant nugaros, išsiriečia, ir miršta toliau. apklojom jį, bandėm pagirdyti, bet nelabai jis norėjo. o pirmadienį atsikėliau, suvyniojau šaltą gabaliuką į skiautę, įdėjau i siemens dėžę ir užkasiau netoli namų, po medžio išvarta.